pasiblaškymai

daug visko vyksta, laiko mažai, lj tik paskaitau, ką kiti prirašė.. šiandien va kiek patrupinsiu:) įvykiai suminėti nebūtinai chronologiškai;)

pagaliau pagavau kolegą antrai fotosesijai:) taigis:

vakar nusprendžiau darbe papokštauti:) atėjau STIPRIAI pakeitus stilių ir netgi plaukų ilgį bei spalvą (perukai yra gerai:)). kol nekalbėdavau su kolegom, veik niekas neatpažino:) reakcijos buvo super:)) 

grįžom šian ryte atgal.. pabuvę Lietuvėlėj 5 dienas, pabandę suderint abiejų mamų norus mus pasilaikyti tik sau, pasivažinėję Vilnius-Alytus-Kaunas-Alytus-Kaunas-Alytus-Vilnius, pranešę naujienas ir pasidžiaugę reakcijom, pasidžiaugę sniegu (gruodį kai buvom, nebuvo nė kvapo žiemos..), spėję susitikt bent su pora draugų, pabendravę su savais, aš - galutinai išsikrausčius iš šeimos buto (pardavė, teko susirinkt, ko dar galbūt reikės per kelias val, nes iki šiol taip ir nebuvau radus laiko viską peržiūrėt.. nebuvo ten gera, bet gyventa veik 20 m., vis tiek gaila..), nusipirkę keletą knygų (pagaliau paskaitysiu "Brolius Liūtaširdžius:)). įtemptas laikas buvo, mislinam, kad reiks vistik atostogas Lietuvoj planuot ne per didžiąsias šventes, o pvz per mamų gimtadienius (viena gimus gruodžio pradžioj, kita - balandžio pabaigoj). 

pamąstymai iš dalies susiję su vakarykščiu telefono praradimu (laikinu, atrodo:). man yra tekę ne kartą girdėt sakant, kad va, kažkoks daiktas pavargo nuo savo šeimininko ir nusprendė "dingti". kiek gi būna pabėdavojimų, kad pametami mėgstamiausi auskarai ar kiti papuošalai, kasdien naudojami telefonai, šiaip mieli širdžiai daikčiukai. arba kažkoks senas, bet dar veikiantis daiktas ima gesti, rodos, kaip tik tada kai pradėjai galvot apie naujo paieškas. mano mama dažnai taip mano:) sako, "na va, pavargo/įsižeidė..". aš kartais irgi taip sakau, ne tiek dėl to, kad tuo giliai tikiu, kiek, todėl, kad tai viena iš "saviguodos" priemonių, kad ne pats žioplas, bet va, daiktas taip nusprendė..

yra tekę skaityti straipsnių, kur bent jau a la saugančius pusbrangius/brangiuosius akmenis reikia karts nuo karto padėt prieš saulę, kad jie pasikrautų geros energijos ir galėtų atsikratyti iš šeimininko perimta blogąja. kitaip, akmuo "pervargs" ir tada ar grandinėle sutruks, ar žiedą pamesit, vnž, vienu ar kitu būdu jį prarasit. neteko skaityt tokio tipo straipsnių apie kitus daiktus.

o ką manote jūs? ar gali daiktai "pervargti", "įsižeisti" ir "nuspręsti", kad jau laikas pasimest?

vakar mano mobiliakas sugalvojo pradėt pavasarines keliones ir išvyko į Libramont (85 km nuo Namur).. teks ir man kitą savaitgalį pradėt pavasarines keliones po Belgiją ir važiuot pažiūrėt, kuo tas Libramont toks ypatingas..:)  

šiandien išskrendam Lietuvon. sudėjau visas laisvas dienas, galėsim pabūt iki trečiadienio. ryte ankstyvuoju skrydžiu - vėl atgal, tiesiai darban. per tą laiką reiks porąkart suvažinėt Alytus-Kaunas, nes abi šeimos nori pasidžiaugt.. o ir mes turim kuo pradžiugint:)

gerų jums švenčių, tvirtų kiaušinių;)

gana dažna situacija Briuselyje ir šiaip Belgijoje: reikia ryte važiuot į darbą, atėjęs į stotį sužinai, kad traukiniai nevažiuoja, nes darbuotojai streikuoja. arba mieste sustreikuoja vairuotojai, gerai dar, kad ne visos transporto rūšys iš karto, bet šiaip ar taip, įprastinis ritmas sujaukiamas. streikai spontaniški, vairuotojai ar traukinių palydovai nusprendžia streikuot, nes iš vakaro kažkas kažką užpuolė. 

aš, su visa užuojauta užpuolamiems vairuotojams, traukinių palydovams ir pan., nu niekaip NIEKAIP nesuprantu, kodėl už tai baudžiamas visas miestas / šalis? gi nuo to agresijos tik padaugėja, nes, negalėdami laiku nuvažiuot į darbą ar dar kur, žmonės susierzina ir netgi ir ramūs gali tapti agresyviais. kaip šiandien vienas keleivis, traukiniui keliolika minučių užtrukus stotyje, pradėjo daužyt ir spardyt duris, nes jam labai labai reikia spėti į autobusą (nežinojo dar, kad tie beveik nevažiuoja..).

ačiū kolegei, mane perspėjusiai dar pakeliui, kad nereikėjo stovėt dairantis autobuso, perplanavau kelionę, atvažiavau metro/kitu traukinuku, 15 min pasivaikščiojimo šviečiant saulei irgi nėr blogai:) 

jau žydi magnolijos. ir kaštonai jau sprogsta, jau kai kurie su gležnučiais lapeliais. gražu:) jau kelios savaitės gėriuosi pavasariu, o kai kovo pradžioj prisnigo (dienai), tai iš vis nerealu: keli cm sniego ir žydinčios vyšnios:)

užkliuvo akis vienam iš draugų lj už pavadinimo: "Бутылка кефира пол батона". prisiminiau, kad dainuodavom gi pasisėdėjimuose su draugais, kai kas nors atsitempdavo gitarą. smagu būdavvo.. trūksta kažkaip tokio savų ratelio čia.. na, bet dainą susiradau:
http://www.youtube.com/watch?v=8YnoYsoVr1w

va tokia vat oranžinė nuotaika:) nors ir ne namuos, bet bent marškinėliai oranžiniai:)
  
update: radau ir originalą: http://www.youtube.com/watch?v=_TKKYxY3aVw&feature=related

o štai ir aš:) niekur nebuvau dingus, friendjuostę visada pasikaitydavau, va tik pačios postai taip ir likdavo mintyse.. ir net ne tiek dėl laiko trūkumo, kiek šiaip, kažkur prasmė dingo.. o vyksta daug ir visko, bet ką daba, nevarginsiu ataskaitom už pusę metų;) geriau parašysiu apie paskutinę didesnę kelionę - į Braziliją, Recifę. buvom ten nuvykę vasario 8-15 dienomis. R. vyko į konferenciją, aš, kaip visad - būti fotoreporteriu ir gerai praleisti laiką:) kopinta iš laiško, tai savaitės dienas gal atsirinksit, tik šiek tiek koregavau. gero pasiskaitymo;) a, ir kaip visad - jei jau rašau, tai DAUG:)

 

šeštadienį vis dar vyko įvairios varžybos, aš buvau užsiregistravus dalyvaut boulinge. vyras šiaip atvažiavo pažiūrėt, jam irgi pasiūlė žaist. na ir ką gi: aš moterų grupėj užėmiau pirmą vietą ir nutempiau auksą (žaidėm keturios, taigi, šiek tiek pasistengt reikėjo, kad nors ką nors gaut), o R. vyrų grupėje gavo sidabro medalį (iš 11). ironiška, mes gi netgi nesitreniravom.. atvažiavom tiesiog smagiai praleist laiką:)

sakyčiau, svarbiausia buvo ištvermė, o ne technika.. nes žaidėm iš viso 6 žaidimus, jau nuo ketvirto raumenukus skaudėjo.. beje, jie čia įdomią sistemą taiko. 

taigis taigis.. laimėjom tik prieš vienus. viena pora buvo tikrai stipresnė, o kita buvo panašaus lygio, bet tądien labiau Fortūną pamaloninę.. nes žaidėm taškas į tašką beveik visą laiką.. kažkaip net neapmaudu, kad nepatekom į finalus:) įgijom patirties, aišku, ką dar reikia išmokt. abu su partneriu užsirašėm į treniruotes:) ir šiaip, jei būtume patekę į finalą, būtų man tekę atsisakyt boulingo.. o dabar ryt ramiai dar ir boulingo varžybose sudalyvausiu:)) eisim šian vakare su kolega kiek prasimėtyt:) ryt vakare uždarymui žadama gyva muzika ir šokių vakaras, smagu turėtų būt, pagaliau pasišoksim:) 

.. o mūsų delegacijos krepšinio komanda pateko į finalą:) rusus aplošė tik trim taškais (bet aplošė!), čekus ir ispanus stipriai nuskriaudė(teleido po 15 taškų įmest), o finale susitinka su graikais. beveik Eurolyga:)

..galėtų nelyti, būtų visai puiku:)

šian pirmąkart dalyvausiu badmintono varžybose. neramu jau nuo šeštadienio.. ypač, kai kolega, su kuriuo poroj žaisim, daug tikis. na, žiūrėsim.. jei pavyks nusiramint, gal aplošim bent du savo grupėj, tada į finalus patektume:) iš viso 8 poros užsiregistravo..

jei bus kuo girtis, vėliau pasigirsiu:)

pastaruoju metu kažkaip nesinori rašyt.. buna, jau ir mintyse įrašą suformuluoju, bet noro rašyt neatsiranda, tai taip ir praeina reikalas pro šalį.. ir laiškų rašyt nesinori.. kažin, ar kam labai įdomu, atsakymus rašyt dažniausiai patingi, o ir šiaip, skundžias tik, kad per ilgi:/

taigi, bandysiu trumpai..


tai va tiek va naujienų iš lietingos Belgijos.. sėkmės jums;)

kas rytą atėjus į stotį, žaidžiu azartinį sportinį žaidimą "vagono durys". esmė tokia: reikia nuspėt, kurioj vietoj sustos traukinys, kad durys atsidarytų visai šalia. vietų ir taip būna, na bet vistiek faina įlipt pirmai:) o jei dar pavyksta nuspėt, kuris vagonas atvažiavus bus arčiausiai išėjimo - dvigubas džiaugsmas:) per metus važinėjimo jau atsirinkau, maždaug į kurį vagoną reikia lipti dviems skirtingais atvejais, priklausomai nuo to, kurioje stotyje planuoju išlipt:) o durys šalia atsidaro kokiais 75 proc:)) 

idėja paieškot "sporto" pakeliui į darbą yra iš čia: http://www.balsas.lt/projektai/gatvestekstai/straipsnis115514.

gal ir jūs kokiu "sportu" užsiimat pakeliui į darbą/namo?

ufff.. radau vistik, kaip parsivežti baldus iš Briuselio į Namurą. pasirodo, aplink Namurą yra tik kelios bendrovės, nuomojančios krovininius mikroautobusiukus. tai va su viena ir sutarėm:) reiks pasiimt mašiną už 10 km nuo mūsų, jei oras geras, tai ir dviratukais nulėksim:)

jau kaip ir baigiu susitvarkyt su užgriuvusiais maloniais rūpesčiais:) 

praeitą savaitę pasakė, kad jau mūsų mašina (Ford Focus) pagaminta, taigi, reikėjo tvarkyt dokumentus. norim gi jau pasiimt ir prasilėkt:)


su mašinos įsigijimu susiję ir kiti rūpesčiai. mes gyvenam centre ir mašiną ten pasistatyt iš esmės be šansų. o dar ruošias mūsų gatvę platint.. vnž, nusprendėm, kad reikia pasidairyt gyvenamos vietos iškart su garažu. vien garažo nuoma labai brangi, o ir niekas nesileidžia į kalbas, pasakius, kad tik metams reik..


tai va kaip viskas pas mumi puikiai:) tik va orai atšalo ir lyti pradėjo:/ vakar-šiandien +15 tebuvo..

sėkmės jumi;)

gal jau ir minėjau ankstesniuose įrašuose, kad prisidedu organizuojant II-ąsias Belgijos ir Liuksemburgo lietuvių sporto žaidynes. tai va, jos jau buvo, buvo viskas puikiai, o nedideli organizaciniai nesutarimai ir nesusipratimai į išorę neišėjo ir kitiems linksmintis netrukdė:)

kaip ir minėjau, pasinaudojau netyčia atsiradusiu laisvu laiku ir pagaliau sutvarkiau Madeiros nuotraukas:) keletą įmetu čia:
 vaizdas į Funchal iš viršaus

daug daugiau ir didesnių nuotraukų, taip pat keletą nuotraukų filmukų (tingintiems žiūrinėt nuotraukas:) ) rasite čia. smagaus žiūrėjimo, lauksiu komentarų;)

jee koks palengvėjimas:)  vistik tyrimai parodė, kad liga buvo uždegiminė, kažką nešviežio suvalgiau.. per kokį mėnesį turėtų visiškai susitvarkyt, netgi vaistų neskyrė, tik nuskausminančius (jei labai reik, jau pora dienų kai negeriu). kraujo tyrimas irgi jau daug geresnis, kontrolei dar po savaitės reiks nueit. dieta dar lieka kokį menesiuką, neina staigiai prie įprasto maisto grįžt. na, bet jau keletą daržovių vakar pridėjo:) aišku, kol kas tik virtų.. 

vnž, gyvenimas vis gerėja:)

ačiū visiems už gerus žodžius:)

taigis, aš labai optimistiškai buvau nusiteikus, kad tik dviem dienom grįžt reiks.. pralaikė iki pat penktadienio:/ taigi, tyrinėjau aplinką toliau:)



šiandien jau buvom mieste kiek pasivaikščiot:) čia kiek atvėsę, porą naktų neblogos audros praėjo, tai labai smagu. gražus vistik miestas:) grobis - stiklinis rėmelis labai įdomia technika ant kartono išsiūtam angeliukui - artrito bendrijos dovanai. pagaliau prisiruošėm pakabint:) nusipirkom bilietus į teatrą, eisim rytoj:) kažkoks šokio spektaklis, bent jau versti nereiks:) gyvenimas yra gražus, va:)

sėkmės jums, nesirkit;)